klidikis

klìdikis, -ė smob., adj. (1) Ms, Slnt liesas, silpnas (žmogus): Ana neriebi ir ne klìdikė, t. y. nekliena, nečiupli J. Anojė klidikèsnė (tęvesnė) merga J. Mūsų Antukas juk atrodo klìdikelis priš jūsų Petriuką, bet ans centnerį rugių įsimeta viena ranka Kal.